Mokytis, tai mokytis, bet labai smagu trumpam užversti knygas, sąsiuvinius ir truputį atsipūsti. Ypač kai už lango vis skaisčiau šviečia saulė, žemė puošiasi pirmaisiais žiedais.
Taigi, mes, išdykę Betygalos Maironio vidurinės mokyklos aštuntokai su auklėtoja Gitana Andzeliene ir mokytojo padėjėja Regina, išvykome į saulės miestą, Šiaulius. Išvyką buvome kruopščiai suplanavę. Mūsų dienotvarkėje buvo apsilankymas UNO parke ir saldainių fabrike ,,Rūta“. Nors oras ir nelepino šiluma, tačiau nepritrūkome ryžto jėgas išmėginti UNO parke. Iš pradžių buvo truputį baugu, bet mūsų saugumu rūpinosi instruktorius. Jis liepė prisisegti saugos diržus, pasakė taisykles, kurių reikia griežtai laikytis! Visi pasiruošėme ir pirmyn! Mėginome įveikti įvairaus sudėtingumo trasas. Kopėme, lipome virvėmis, drebėjome žiūrėdami į žemę iš, man regis, labai labai aukštai. Buvo smagu juoktis iš savęs ir iš kitų. Nei vienas prieš draugus nenorėjome pasirodyti silpni ar ištižę. Taigi laisvai reiškėme emocijas, pasijautėme esą tikri tarzanai. Po jėgų išmėginimo parke pasijautėme labai alkani. Tad nuvažiavome į kavinę. Numalšinę alkį, kaip ir buvome numatę, apsilankėme saldainių fabrike ,,Rūta“. Mus pasitiko fabriko ekskursijų vadovė. Pažiūrėjome informatyvų filmą apie šokoladą. Išklausėme įdomų pasakojimą apie jo atsiradimo istoriją, sužinojome, kaip plačiai jis naudojamas. Taigi šis skanėstas ne tik labai gardus, bet ir naudingas. Ką gi, yra sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, nei daug kartų išgirsti. Taigi po pasakojimų, vadovė nuvedė mus į patalpą, kur galėjome patys pasigaminti saldainių. Mums davė įvairių ingredientų: juodo, balto ir pieniško šokolado, marcipanų, kokoso riešutų drožlių. Pasirodo saldainių gamyba ne toks jau ir paprastas darbas, kaip tai darė senosios animacijos herojus Drakoniukas. Čia labai svarbu stebėti produkto temperatūrą, gamybos eiliškumą. Taigi padedant konditerei, prisigaminome savo svajonių saldainių. Vieningai nusprendėme, jog skaniausias saldainis yra tas, kurį pasidarai savo rankomis. Aš galvoju, jog darbas šiame fabrike yra kiekvieno smaližiaus svajonė. Tačiau, kuris gi mes ne smaližius?
Diena prabėgo greit, kaip piešimo pamoka. Štai jau laikas namo. Grįžtant autobusas klegėjo nuo juoko ir šurmulio. Buvome maloniai pavargę ir laimingi. Tad džiugu trumpam pamiršti mokslą, atsipūsti, pasisemti naujų jėgų, o ypač kai už lango taip lauktas pavasaris.
Danielė Ragaliauskaitė, 8 klasės mokinė
